Besiliejantis šokoladinis pudingas

Šį receptą radau Beatos blog’e ir jis iš karto patraukė mano dėmesį. Kaip čia taip pavyksta??? Reikėjo išmėginti ir man. Šiaip receptukas labai paprastas ir realiai čia jau yra beveik sėkmės reikalas – išsilies ar ne 🙂

Aš jau šį desertuką esu atradusi kokius 5 mėnesius, bet jis vis neatsibosta.. Ypač mano sesei ir draugei – dažnai išgirstu pageidavimą, kai atvyksta į svečius. Tiesa, bandžiau jį ir su baltu šokoladu (visiškai NE) ir su pienišku šokoladu (mmm.. įdomu), bet vis tiek – juodas šokoladas čia nepakeičiamas. Tad dabar VISADA šaldytuve turiu plytelę juodo šokolado.

Reikės:

100-120 g juodojo šokolado;

100 g sviesto;

2 kiaušiniai;

2 kiaušinių tryniai;

4 šaukštai cukraus;

2 šaukštai miltų.

Gaminam:

Puode užvirinti vandenį ir pastačius ant viršaus dubenį, jame ištirpinti sviestą ir šokoladą. Kai pilnai ištirps, truputį palikti pravėsti. Kiaušinius išplakti su cukrumi iki baltų putų, tada sudėti trynius ir dar paplakti. Sumaišyti su šokoladine mase ir sudėti miltus, dar kartą gerai viską išmaišyti. Kepimo formeles (aš naudojau keramikines kepimo formeles, iš visos porcijos man išeina užpildyti 4 formeles) ištepti sviestu ir supilstyti kepinio masę. Beata pataria kelioms valandoms dėti į šaldytuvą arba , jei trūksta laiko, į šaldymo kamerą. Kadangi pas mane dažniausiai jaučiasi laiko trūkumas, tad aš visada dedu į kamerą ir joje laikau 30 – 60 min, kas kartą stebėdama, kada jau masė sustingo. Daugiau nei valandą nepatarčiau laikyti, kartą užlaikiau, tad kepinys nesigavo taip kaip turėjo būti, buvo skanu, bet šokoladas nesiliejo..

Orkaitę įkaitinam iki 190 laipsnių ir pašauname atšaldytą ir sustingusį pudingą. 12 minučių nekišu nosies, tik pastebiu neatidarydama, o paskui stengiuosi dažnai neatidarinėti, bet jei reikia – galima. Šiaip nėra nustatyta tikslaus kepimo laiko. Kartą iškepė per 17 minučių, kitą kartą užtrukau ir 22 minutes.. Reikia visą laiką budėti prie orkaitės ir žiūrėti kada jau užsitraukia pudingo viršus, tada ir išimti, nes jei pražiopsosi, tada jau bus ir vidus pradėjęs kepti ir pudingas neišsilies taip kaip norisi 🙂

Tik išėmus patarčiau greituoju būdu išimti iš kepimo formelių, kadangi jos būna karštos ir pudingas toliau sėkmingai keičia savo formą. Kartą vieną palikau šiek tiek ilgėliau (nes sumąsčiau ne tik išimti į lėkštes, bet ir iš karto svečiams patiekti), tad jau manasis pudingas nesiliejo..

Skaniausia patiekti su ledais arba vieną. Dažniausiai valgome vieną, nes tai toks skanumynas..

Read Full Post »

Liežuvėliai su įdaru

Arba tiksliau – turėjo būti liežuvėliai, tačiau dėl laiko stokos palikau juos apvalius ir nebekočiojau iki ovalo formos 🙂

Vakar namuose buvo tvarkymosi diena – pagaliau prisiruošiau susitvarkyti visas virtuvės spinteles, visus prieskonius, indus ir pan.. Besitvarkydama radau knygą, kurią man pirmam ar antram kurse padovanojo grupiokė.. Jau tada turėjau polinkį gaminti, bet gaminiai buvo labai primityvūs 🙂 Pamenu, pavarčiau tą knygą – paskaičiau keletą receptų, nesupratau daugiau nei pusės žodžių bei ingridientų pavadinimų ir ji atgulė virtuvės lentynoje.. iki vakar. Knyga vadinasi “Šventiniai kepiniai“, išleista Burdos. Ir kodėl aš spintelių nesumąsčiau susitvarkyti prieš šventes – tiek įkvėpimo būčiau pasigavusi. Taigi, dabar receptai atrodo įveikiami, įkvėpimo galima pasisemti į valias. Jau nužiūrėjau keletą tortų, o kaip tik artėja mano ir draugo gimtadieniai..

Taigi, grįžtu prie liežuvėlių, tiksliau “liežuvėlių“ 🙂 Vakar svečiuose lankėsi draugo sesuo ir norėjosi kažko saldaus, kitokio, lengvo ir greito. Jau prieš tai knygoje nužiūrėjau šį receptuką, todėl išėmiau atšilti bemielę sluoksniuotą tešlą, maniau palepinsiu draugą vakare. Tad atvykus svečiui – labai apsidžiaugiau 🙂

Ir vėl … atsiprašau už nuotraukų kokybę. Bet greitai taisysimės – pažadu!

Reikės:

1 pakelis atšaldytos sluoksniuotos tešlos (300g) [aš naudojau Malsenos, tad buvo 250 g vienas lakštas]

cukraus tešlai iškočioti;

pieno aptepimui;

stambaus cukraus pabarstymui [aš naudojau rudą];

350 ml riebios grietinėlės;

vanilinio cukraus [recepte rašė, jog du pakučiai, bet aš siūlau naudoti pagal skonį, nes du pakučiai man tikrai būtų per daug ].

Gaminam:

Atšildome tešlą. Kočiojimo vietą pabarstyti ne miltais, bet cukrumi ir šiek tiek pakočioti tešlos lakštą. Iš tešlos išpjauti apskritimus, aš tai padariau su sausainių formele ir norint gauti liežuvėlį, reikėtų tuos apskritimus pakočioti iki ovalo formos. Liežuvėlius sudėti į šaltu vandeniu išskalautą skardą (cukruota puse žemyn) ir kiekvieną jų patepti pienu bei pabarstyti stambiu cukrumi. Aš cukraus negailėjau 🙂 Tada recepte parašyta 15 min palikti pastovėti skardą vėsioje vietoje. Orkaitę įkaitinti iki 200 – 220 laipsnių ir kepti liežuvėlius 10 -15 min, kol jie įgaus auksinę rudą spalvą. Išėmus iš orkaitės, visiškai atvėsinti liežuvėlius. Prieš patiekiant, iki standumo išplakti grietinėlę su vaniliniu cukrumi ir sutepti liežuvėlius – ant vieno liežuvėlio užtepti grietinėlę, o kitą lengvai prispausti iš viršaus.

Kaip rašo knygoje, geriausia liežuvėlius patiekti iš karto iškeptus, nes vėliau kepiniai iš sluoksniuotos tešlos praranda trapumą, tačiau.. Aš juos ragavau vakar tik ką iškeptus ir šiandien ryte, kai pastovėjo per naktį, tad šiandien man jie patiko gal net labiau, nes grietinėlė tapo standesnė, ne taip veržiasi per kraštus 🙂

O šiaip receptukas labai paprastas, bet atrodo ir yra labai skanu! Kai atnešiau kepinuką ant stalo išgirdau du komentarus: “ Taip greitai“ ir “Oho“ 🙂 Jau nekalbu apie komentarus, kurie liejosi paragavus.

Tiesa, šalia yra toks pats receptukas, tik vadinasi “Rageliai su kremu“. Deja, aš vamzdelių formos neturiu, tad dariau liežuvėlius. Skirtumas tik tas, jog aptepti reikėtų ne pienu, o kiaušinio trynio ir gietinės mase 🙂 Bet toks kepinukas būtų dar įspūdingesnis.

Sekantis pirkinys – vamzdelių formelės!

Read Full Post »